Onkologija – medicinos šaka, tirianti navikus. Tai augliai, kurie susiformuoja, nekontroliuojamai dauginantis vėžinėms ląstelėms.

Šis procesas prasideda, ląstelėms tarsi pasiklydus, pametus DNR programos kodą. Pakitusio kodo ląstelės yra dalis metabolinių procesų. Jei mūsų imuninė sistema yra stipri, veikia tvarkingai, ji sunaikina sutrikusio kodo ląsteles.

Tačiau jei imuninė sistema nesugeba deramai apsiginti, sutrikusio kodo ląstelės, išgyvenančios gana ilgai, ima sparčiai daugintis, įsikūrusios pasirinktoje vietoje. Tai gali būti bet kuris žmogaus kūno organas.

Onkologijos pradžia

Kaip savarankiška medicinos šaka onkologija pradėjo plėtotis, kai Vokietijos mokslininkas Rudolfas Virchovas ištyrė navikų morfologinę struktūrą. Jo darbai padėjo pagrindus mikroskopinei vėžio diagnostikai. Buvo nustatyti ryšiai tarp pirminio naviko ir vėžio metastazavimo – plitimo, taip pat pastebėtas hormonų poveikis kai kurių rūšių vėžio augimui.

XX amžiuje progresuojant ląstelės biologijos ir genetikos mokslams išvystytos vėžio atsiradimo teorijos ir jo gydymo bei prevencijos keliai.

Onkologijos raida

XX amžiaus antrojoje pusėje atrasti pirmieji citotoksiniai ( vėžinę ląstelę pažeidžiantys ar stabdantys jų augimą) chemoterapiniai vaistai. Daugelis medikamentų atrasti XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje ir šiomis dienomis vis dar naudojami. Tačiau atėjus labai daug naujų vėžinės ląstelės vystymosi duomenų paaiškėjo, kad net to pačio organo ( pavyzdžiui plaučių, krūties ir kt.) navikai gali būti skirtingai gydomi.

Ir jau XXI a. antrajame dešimtmetyje atsirado suvokimas apie personalizuotą mediciną. Tai priešvėžinis gydymas, kuris parenkamas tik preciziškai išnagrinėjus visas įmanomas vėžinių ląstelių mutacijas tik tam konkrečiam pacientui. Personalizuotu gydymu dabartiniu metu remiasi visa onkologija tiek taikant prevenciją, tiek gydymą.

Modernioji onkologija

Modernūs priešvėžiniai vaistai, taikinių ar imunoterapija neturi senajai chemoterapijai būdingų nepageidaujamų poveikių, tačiau jie turi kitus pašalinius poveikius, kuriuos sėkmingai gali kontroliuoti tik patyrę onkologai chemoterapeutai. Vėžiu sergantys ligoniai vis dažniau gali pasveikti ar gyventi su liga, neleidžiant ligai progresuoti.

Onkologinės ligos

Onkologinės ligos yra suskirstytos į piktybinius ir nepiktybinius navikus.

  • Piktybiniai navikai, arba vėžiai, yra agresyvūs ir gali plisti į kitas kūno dalis;
  • Nepiktybiniai navikai paprastai yra mažiau pavojingi ir nesiplinta.

Piktybiniai navikai reikalauja intensyvesnio gydymo ir gali būti gyvybei pavojingi, tuo tarpu nepiktybiniai dažniausiai yra lokalizuoti ir juos lengviau gydyti. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi abiejų tipų navikams efektyviai valdyti.

Onkologijos klinija Kaune

Mūsų klinikoje (Vytauto pr. 29, Kaunas)  atliekamos ne tik ligos dianostika ir gydymas, bet ir visokeriopa psishologinė pagalba. Susisiekite ir atlikite reikiamus tyrimus laiku.

Telefonas: +370 603 37322
El. paštas: info@onkoklinika.lt

Alvydas Česas Gydytojas onkologas-chemoterapeutas

Alvydas Česas

Gydytojas onkologas-chemoterapeutas
Doc. dr. Sigita Liutkauskienė Gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Doc. dr. Sigita Liutkauskienė

Gydytoja onkologė-chemoterapeutė
Dr. Laura Kairevičė Gydytoja onkologė-chemoterapeutė

Dr. Laura Kairevičė

Gydytoja onkologė-chemoterapeutė
Dainora Mačiulienė Gydytoja Onkologė - Chemoterapeutė

Dainora Mačiulienė

Gydytoja Onkologė - Chemoterapeutė
Liucina Širkienė Onkologė - chemoterapeutė

Liucina Širkienė

Onkologė - chemoterapeutė